Tai, kad vandeniliniai varikliai yra svarbiausia automobilių industrijos tendencija, įvardijo kas antras (52 proc.) apklaustas profesionalas. Šių variklių perspektyvos kiekvienais metais vertinamos vis palankiau. Palyginimui, analogiškame tyrime pernai ši technologija įvardyta kaip trečia, o užpernai kaip penkta svarbiausia tendencija. 

Ši alternatyvaus kuro technologija iš pirmos sąrašo vietos išstūmė pernai lyderiavusius elektromobilius, kurie šiemet yra treti pagal svarbumą. Elektromobilius kaip itin svarbų sprendimą, kuriant transporto ateitį, šiemet įvertino 48 proc. apklaustųjų. Visgi vandeniliu varomi automobiliai turi vieną esminį pranašumą prieš elektromobilius – tai galimybė jiems pritaikyti jau esamas degalines. Tuo metu elektromobilių krovimo infrastruktūra, tyrimo duomenimis, išlieka menkai išvystyta. 

Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad tiek vandenilio variklių, tiek elektromobilių technologijos buvimas pirmajame ryškiausių tendencijų iki 2025 m. trejete rodo, jog, net ir visiškai atsisakius vidaus degimo variklių, vartotojai tebeturės galimybę pasirinkti jiems priimtiniausią alternatyvą iš kelių variantų.

Gana perspektyviai tebevertinami hibridiniai automobiliai. Jų populiarėjimas, kaip ir pernai, laikomas ketvirta ryškiausia industrijos tendencija. Visgi hibridai vis dažniau vertinami kaip pereinamoji technologija, o ne ilgalaikis sprendimas. Dar užpernai analogiškame sąraše jie laikyti antra perspektyviausia tendencija, o pernai nukrito į ketvirtąją vietą, kurioje yra ir šiemet.

„Šis tyrimas vykdomas jau aštuntus metus iš eilės, o jame savo įžvalgas pateikia patys įtakingiausi industrijos specialistai. Jie jau kelerius metus pabrėžia, jog transporto sistemos perėjimas prie naujos kartos energijos šaltinių yra neišvengiamas. Dideliu klaustuku iki šiol buvo dominuosianti technologija. Panašu, kad tokios nebus, o automobilių ateitis išliks įvairialypė“, – dėsto „KPMG Baltics“ partneris Rokas Kasperavičius.

Kaip ir praėjusiais metais, antru svarbiausiu reiškiniu industrijoje įvardijama skaitmenizacija bei prijungimas prie daiktų interneto. Juos įvardijo pusė (50 proc.) visų apklaustų automobilių pramonės profesionalų. Vertės kūrimo panaudojant didžiuosius duomenis (Big Data) svarbą įžvelgė 44 proc. industrijos atstovų.  

Vis daugiau diskutuojama ir apie autonominių automobilių technologiją. Labai svarbia ją laiko 41 proc. apklaustųjų. Didieji duomenys bei skaitmenizacija turėtų padėti išspręsti ir pagrindinę problemą, šiuo metu stabdančią autonominių automobilių įsigalėjimą, – saugumą. Net 74 proc. apklaustų specialistų mano, kad, dabar juos pabandžius integruoti į esamą transporto sistemą, nepavyktų išvengti nelaimių. Nuo to, kaip sparčiai pavyks išsklaidyti tokias abejones, priklausys ir tolesnė technologijos plėtra. Bet beveik visi (94 proc.) apklaustieji mano, kad autonominių automobilių politiką ir reguliavimą pavyks išspręsti iki 2040 m.

Jau kelerius metus industrijos ekspertai kalba apie mobilumą kaip paslaugą. Šiemet net 73 proc. respondentų teigė, kad per ateinančius 10 metų tradicinį viešąjį transportą pakeis pagal poreikį veikiančios autonominės kapsulės. Tokiu būdu suartės žmonių mobilumo ir logistikos sektoriai. Įsigalėjus autonomijos ir dalijimosi transportu principams bei ištobulėjus platformų naudojimui, nebeliks takoskyros tarp keleivinio transporto ir krovinių gabenimo verslo sektorių. 

Kasmetė KPMG „Pasaulinė automobilių rinkos bendrovių vadovų apklausa“ atlikta 2017 m., joje dalyvavo daugiau nei 900 aukščiausias pareigas automobilių rinkoje veikiančiose kompanijose užimančių respondentų. Apklausti automobilius gaminančių, juos parduodančių, atskiras dalis automobiliams gaminančių kompanijų, susijusias paslaugas teikiančių kompanijų atstovai iš viso pasaulio.