Tokius duomenis skelbia tarptautinė audito, mokesčių ir konsultacijų bendrovė KPMG, atlikusi kasmetinę didžiausių verslo įmonių vadovų apklausą „Ekonomikos pulsas 2015“. Tyrime dalyvavo respondentai iš devynių šalių: Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Kroatijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Čekijos, Rumunijos ir Slovakijos.

Du penktadaliai (39 proc.) apklaustų Lietuvos verslininkų teigia, kad vartotojų kainų indeksas (VKI), leidžiantis nustatyti infliacijos lygį, 2015 m. kils 2 proc. arba daugiau. Pagal infliacijos lūkesčius Lietuva lenkia kitas regiono šalis dideliu skirtumu: antrojoje vietoje esančioje Bosnijoje ir Hercegovinoje 2 proc. arba didesnės infliacijos tikisi vos 23 proc. respondentų. Lenkijoje tokios infliacijos tikisi 19 proc., Latvijoje – 17 proc., o Estijoje – vos 10 proc. respondentų.

Visame CRE regione bent 2 proc. infliacijos tikisi 17 proc. apklaustų bendrovių vadovų, o penktadalis (22 proc.) mano, kad infliacijos nebus arba ji bus neigiama. Lietuvoje defliaciją prognozuoja 13 proc. vadovų.

„Pažymėtina, kad praėjusiais metais vykdyto analogiško tyrimo metu Lietuvoje verslininkų, prognozavusių bent 2 proc. infliaciją savo šaliai, dalis taip pat buvo ženkliai didesnė negu bet kurioje kitoje regiono valstybėje. Aukšti infliacijos lūkesčiai tada buvo siejami su artėjančiu euro įvedimu Lietuvoje. Tačiau dabar akivaizdu, kad esama ir kitų veiksnių: net ir įvedus eurą Lietuvos verslininkai tikisi aukštesnės infliacijos negu jų kolegos CRE regione“, – sako KPMG partneris Domantas Dabulis.

Daugiau nei pusė (57 proc.) apklaustų Lietuvos verslo lyderių tvirtina, kad euro zonos laukia šviesi ateitis, nors naujomis valstybėmis ji ir nepasipildys. Visame CRE regione optimistų mažiau – 41 proc. Mažiau jų ir kaimyninėse šalyse: Estijoje optimistiškai į euro zonos ateitį žvelgia 40 proc. verslininkų, Latvijoje – 36 proc.

Net 42 proc. regiono verslininkų prognozuoja, kad iki 2020 m. euro zona susidurs su rimtomis problemomis. Lietuvoje tarp verslininkų rimtas grėsmes įžvelgia vos ketvirtadalis (26 proc.).

Lietuvoje euro zonos mažėjimo arba žlugimo tikisi 13 proc. respondentų, o daugiausia nerimaujančių yra Latvijoje – net ketvirtadalis (25 proc.) apklaustų šios šalies verslo lyderių mano, kad 2020 m. euro zonoje liks mažiau šalių nei dabar.

Tarp Lietuvos verslininkų tvyrantį optimizmą galima įžvelgti ir ekonomikos augimo prognozėse. Net trys penktadaliai (61 proc.) šalies verslininkų sako, kad Lietuvos ekonominė situacija 2016 m. gerės. Visame regione taip pozityviai ateitį vertinančių žmonių mažiau: ekonominės situacijos gerėjimą savo šalyse prognozuoja 51 proc. regiono verslininkų.

Dar geresnes perspektyvas savo valstybių ekonomikoms įžvelgia čekai ir rumunai – ekonomikos augimą savo šalyse prognozuoja atitinkamai 66 ir 63 proc. respondentų iš šių šalių. Latvijoje ekonomikos kilimo tikisi 53 proc. šios šalies verslininkų. Tuo tarpu Estijoje ir Lenkijoje optimistų tėra atitinkamai 29 ir 24 proc. Maždaug kas antras šių šalių verslininkas (54 proc. Lenkijoje ir 51 proc. Estijoje) teigia, kad jų šalyje ekonominė situacija nesikeis.

Daugiausia pesimistų, prognozuojančių savo valstybės ekonominės situacijos blogėjimą, yra Bosnijoje ir Hercegovinoje – 32 proc. Visose likusiose tirtose valstybėse ekonomikos smukimą prognozavusių verslininkų dalis nesiekia ketvirtadalio. Lietuvoje ekonomikos smukimą kitąmet numato vos 13 proc. verslininkų, šis skaičius yra artimas CRE regiono vidurkiui – 15 proc.  

„Ekonomikos pulsas“ – Centrinės ir Rytų Europos verslo lyderių apklausa, kurią 2015 m. rugsėjį atliko tarptautinė mokesčių, audito ir konsultacijų bendrovė KPMG. Estijoje tyrimas atliktas šeštą kartą, Lietuvoje ir Latvijoje – penktą, kitose regiono valstybėse – pirmą arba antrą. KPMG Lietuvoje apklausė didžiausių verslo bendrovių vadovus.