Lietuvos verslas į inovacijas investuoja nedrąsiai | KPMG | LT
close
Share with your friends

Lietuvos verslas į inovacijas investuoja nedrąsiai

Lietuvos verslas į inovacijas investuoja nedrąsiai

Verslo taisyklės iš esmės keičiasi. Tačiau SVV įmonių vadovai, užuot baiminęsi pakliūti po šiomis slenkančiomis tektoninėmis plokštėmis, pokyčius vis dažniau vertina kaip paskatą transformuoti savo verslo modelius, kurti naujus produktus ar paslaugas.

1000

Direktorius, sandorių skyrius, susijungimai ir įsigijimai, vertinimai

KPMG Lietuvoje

Susisiekti

Susijęs turinys

Šįkart kalbame apie inovacijas, kurios vis aiškiau tampa pagrindiniu verslo tvarumo garantu. Specialistai nedvejoja, kad jas būtina diegti visose veiklos sferose. Nuolat progresuojančių technologijų, kintančių ekonominių normų ir ūkanose skendinčio politinio klimato pasaulyje SVV bendrovės privalo įvertinti ir numatyti, o sėkmės atveju – inicijuoti bei kurti pokyčius.

Darius Klimašauskas, audito, mokesčių ir konsultavimo paslaugų UAB „KPMG Baltics“ konsultacijų skyriaus direktorius, tvirtina, kad be inovacijų neišgyvens nei stambios korporacijos, nei smulkusis bei vidutinis verslas (SVV).

„Technologinė revoliucija išplėtė rinkas, stipriai sumažino barjerus ir iš esmės pakeitė tiek prekių, tiek paslaugų pirkimo įpročius. Akivaizdu, jog norėdamos pritraukti ir išlaikyti klientus, įmonės privalo išsiskirti iš kitų“, – teigia jis. – Inovacijos gali būti linijinės, t. y., nedideli, inkrementiniai pagerinimai arba vadinamosios esminės. Nenuginčijama dauguma kompanijų, patyrusių rekordinį augimo šuolį, yra tos, kurios sugebėjo pažvelgti plačiau ir pasiūlyti rinkai esmine inovacija grįstą sprendimą. Visgi, didžioji dalis rinkos dalyvių vertina stabilumą ir renkasi linijinių inovacijų kelią. Taip sumažėja nesėkmės rizika, bet tuo pačiu užsitikrinama tolygi grąža“.

Inovuoja nuosaikiai

Thomas Notten, VšĮ „Versli Lietuva“ vyriausiasis analitikas pastebi, kad apskritai lyginant su kitomis Europos šalimis, Lietuva yra nuosaiki inovatorė, o verslas gana vangiai investuoja į technologinį atsinaujinimą.

„Remiantis paskutiniais skelbtais duomenimis, 2015 m. mažos ir vidutinės įmonės moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai skyrė apie tris ketvirtadalius visų lėšų. Jos išleido 57 mln. Eur. Lyginant su 2014 m., ši suma buvo 6,2 mln. Eur arba 9,8% mažesnė“, - komentuoja ekspertas.

Tiesa, mažų ir vidutinių įmonių išlaidų moksliniams tyrimams bei technologinei plėtrai ir BVP santykis gerėja. 2015 m. šios išlaidos sudarė 0,15% BVP, kai 2007 m., prieš nuvilnijant finansinei krizei, šis santykis tebuvo 0,08%.

Palyginti su kitomis ES šalimis, Lietuva lenkia Lenkiją, tačiau atsilieka nuo Estijos. Skaičiuojant procentais nuo BVP, daugiausiai moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai investuoja slovėnų smulkus ir vidutinis verslas, o mažiausiai – rumunų.

Smūgio efektas

Gera žinia, kad dabartinis šalies ir pasaulio ekonominis klimatas palankus inovatyvioms įmonėms.

„Jau bemaž dešimt metų pasaulyje stebime startuolių bumą. Į juos dideles sumas investuoja tiek privataus, tiek rizikos kapitalo fondai – jie tiki, kad inovacijos gali atnešti ir didelę grąžą, – pabrėžia p. Klimašauskas. – Šiais laikais sukūrus gerą produktą ar paslaugą kritinę investuotojų ir vartotojų masę pasiekti galima per gerokai trumpesnį laiko tarpą“.
 

Straipsnis paruoštas su Agne Jašinskiene, publikuotas portale vz.lt

© 2018 „KPMG Baltics“, UAB yra Lietuvos ribotos atsakomybės įmonė ir nepriklausomų KPMG įmonių narių, priklausančių Šveicarijos įmonei KPMG International Cooperative („KPMG International“), tinklo narė. Visos teisės saugomos.

Susisiekite su mumis

 

Pasiūlymo užsakymas

 

Pateikti